Nżjung til bestunar ķ rekstri fyrirtękja og stofnanna – Timian innkaupar-og rekstrarvefurinn skilar raunverulegum įrangri.

Fęrslu žessari er ętlaš aš veita glešilegar upplżsingar um nż verkfęri ķ ķslensku atvinnulķf sem skilaš hafa raunverulegum įrangri sķšastlišin įr viš bestun innkaupa, bestun ķ nżtingu ašfanga og bestun ķ samžykktarferli réttra reikninga fyrir bókhald svo nokkuš sé nefnt – upplżsingar um žjóšhagslega hagkvęma nżjung į ķslenskum B2B markaši.

Timian innkaupa-og rekstrarvefurinn gera innkaupaašilum stofnanna og fyrirtękja kleift, ķ fyrsta sinn, aš hafa yfirsżn yfir besta dagverš sambęrilegra vöruliša fyrir rekstur sinn og haga innkaupum meš hagkvęmasta hętti hverju sinni. Vefurinn veitir einnig getu til greiningar į notkun į vöru og žjónustu innan samstęšu sundurlišaš eftir rekstrareiningum, vöruflokkum og nišur į einstaka vöruliši sem skilaš hefur verulegum įrangri ķ nżtingu ašfanga, minni sóun. Greiningargeta į Timian vefnum gagnast mjög vel viš įętlana-og skżrslugerš og til aš męta upplżsingažörf af żmsum toga s.s um vistvęn og samfélagslega įbyrg višskipti - Svanurinn.

Timian innkaupa- og rekstrarvefurinn byggir į einkavörutorgi innkaupaašila (einkaverslun). Einkavörutorg hafa veriš ķ notkun sķšastlišin 5 įr og įrangurinn komiš mörgum verulega į óvart. Samžykktarferli višskipta į Timian vefnum er hęgt aš tengja viš önnur kerfi sem skapaš hefur verulegt hagręši ķ rekstri innkaupaašila og birgja.  Timian Innkaup ein glęra

Rśmlega 300 birgjar eiga ķ dag vöruliši ķ boši į Timian einkavörutorgum į netinu og geta tekiš žįtt ķ rafręnum višskiptum meš lįgmarks tilkostnaši. Innkaupaašili velur žį birgja sem fį ašgang aš einkavörutorgi hans.  Birgjarnir geta lesiš inn vörulista, gert tilboš og vistaš kynningarefni um vöruliši į vef innkaupaašila meš rafręnum og skilvirkum hętti. Tilboš birgja į einkavörutorgi er ašeins sżnilegt lykil stjórnendum hvers einkavörutorgs – ašgangsstillingar innkaupaašila.

Timian vefurinn veita birgjum um allt land, stórum sem smįum, jöfn tękifęri til aš kynna vörur og žjónustu meš hagkvęmum og skilvirkum hętti. Innkaupaašilar innan samstęšu njóta allir bestu kjara hverju sinni s.s hótel innan hótelkešju, skip innan śtgeršar og rekstrareiningar innan sveitarfélags eša heilbrigšisstofnunar svo dęmi sé tekiš.

Ef um er aš ręša tķmabundinn samning innkaupaašila  viš įkvešna birgja (s.s. rammasamningur eša örśtboš) er hęgt aš „svęfa“ birgja tķmabundiš į einkavörutorginu og virkja žį svo aftur til žįtttöku ķ lifandi samkeppni meš skilvirkum hętti. Timian hugbśnašurinn gerir öllum birgjum kleift aš taka žįtt ķ rafręnum višskiptum meš lįgmarks tilkostnaši.

Timian vefurinn mętir žörfum į ķslenskum B2B markaši sem lengi hefur veriš kallaša eftir af forsvarsmönnum ķ ķslensku atvinnulķfi. Og endurspeglast m.a. ķ skżrslu starfshóps um įrangursrķkt samstarf rķkis og einkamarkašar frį mars 2015. Nżnęmi og įrangur af notkun Timian ķ rekstri var kynntur fyrir opinberum ašilum ķ desember 2016.

Meš notkun į Timian einkavörutorgi ķ rekstri stofnanna og fyrirtękja geta stjórnendur ķ fyrsta sinn öšlast žį yfirsżn yfir vöruframboš og verš į markašnum hverju sinni sem naušsynleg er til aš geta meš įreišanlegri hętti skapaš bestun ķ rekstri.

Ekki er rįš nema ķ tķma sé tekiš og žvķ rįšlegt fyrir yfirstjórnendur stofnanna og fyrirtękja aš kynna sér sem fyrst mögulegum įvinning af innleišingu Timian gęšaverklags hjį sér fyrir rekstrarįriš 2018.

Žaš kostar ekkert aš kynna sér mįlin og mjög gagnlegt aš višhafa greiningu į svigrśmi til bestun ķ eigin rekstri. 

Timian heimasķša - hér
Mynd: Bestun ķ innkaupum - Fasi 1 (af žremur)


Nżjung til bestunar ķ innkaupum og nżtingu ašfanga - minni sóun - til mikils aš vinna 2

Stuttu skilabošin ķ žessu bloggi eru žessi:  Verkfęri eru til sem veita yfirsżn og gagnsęi į ķslenskum B2B markaši og skilaš hafa rekstrarašilum miklum įrangri - įvinningurinn hefur komiš mörgum yfirstjórnendum verulega į óvart.  

Fyrir rśmu įri (9.mars 2016) var fjallaš um opinber innkaup ķ Kastljós og rętt m.a. viš Jón Björns­son, formann starfs­hóps um įr­ang­urs­rķkt sam­starf rķk­is og einka­markašar. Fram kom m.a. aš hiš opinber ver įrlega um 140 millj­öršum króna til inn­kaup – žar af um 33% vegna žjón­ustu­samn­inga og hįtt ķ 90 millj­öršum vegna kaupa į vöru og žjón­ustu. Og nišurstašan, skatt­fé er sólundaš. Starfshópur um įrangursrķkt samstarf rķkis og einkamarkašar skilaši vandašri skżrslu ķ mars 2015. Sjį skżrslu - hér

Nokkrar upplżsingastiklur śr skżrslunni:

  • Stofnanir kaupa ekki alltaf inn meš hagkvęmustum hętti žrįtt fyrir aš fylgja settum reglum.
  • Stofnanir kaupa sömu vöru į mismunandi verši innan rammasamninga.
  • Stofnanir rįšstafa mismiklum fjįrmunum til kaupa į sömu ašföngum.
  • Enginn er įbyrgur fyrir žvķ aš kanna višmiš fyrir žaš hvaš skal kaupa og benda į tękifęri til hagstęšari innkaupa.
  • Engin hvati fyrir birgja til aš fara ķ viršiskešjuna og bjóša betra verš.

Innkaup į B2B meš nżjum verkfęrum 4
Jį, viš žurfum aš einhenda okkur ķ aš skapa įrangursrķkara og skilvirkara višskipta- og rekstrarumhverfi vķša ķ ķslensku atvinnulķfi. Ķslenskt samfélag į mikiš undir žvķ aš heildarkostnašur višskipta hjį stofnunum og fyrirtękjum į ķslenskum B2B markaši lękki verulega. Eitt er aš kaupa inn meš hagkvęmasta hętti hverju sinni, annaš aš nżta sem best žau ašföng sem unniš er meš og svo hitt aš skapa sem mesta hagręšingu ķ samžykktarferli réttra reikninga. 

  • Eitt er aš kaupa inn meš hagkvęmasta hętti hverju sinni.
  • Annaš aš nżta sem best žau ašföng sem unniš er meš.
  • Og svo hitt, aš skapa sem mesta hagręšingu ķ samžykktarferli réttra reikninga.

Sķšastlišin įr hafa rafręn višskiptaverkfęri veriš žróuš og ķ notkun sem skilaš hafa rekstrarašilum, innkaupaašilum og  birgjum, meiri įrangri en marga óraši fyrir. Įrangurinn grundvallast į aš tengja saman innkaupaašila og birgja ķ heildstętt og skilvirkt višskiptaumhverfi meš verkfęrum sem skapar įvinning fyrir birgja og innkaupaašila, möguleika į lękkun heildarkostnašar vegna višskipta almennt. Verkfęri sem veita birgjum um allt land, stórum sem smįum, jöfn tękifęri til aš kynna vörur og žjónustu meš hagkvęmum og skilvirkum hętti. Verkfęri sem veitir innkaupaašila tękifęri til aš besta innkaup sķn meš yfirsżn į opnum samkeppnismarkaši žar sem stęrš birgja ręšur ekki śrslitum. Verkfęri sem veitir innkaupaašilum og birgjum tękifęri til aš ganga frį réttum reikningum meš rekjanlegum og hagkvęmum hętti . Verkfęri sem veitir yfirstjórnendum greiningagetu į innkaupahegšun, vörunotkun og kostnaši sundurlišaš eftir rekstrareiningum, vöruflokkum og nišur į einstaka vöruliši.  

Jį, kostnašarlękkun innkaupaašila og birgja vegna višskipta almennt er stórt hagsmunamįl ķ ķslensku samfélagi. Žaš eitt og sér aš tryggja greišslu/innheimtu og frįgang į réttum reikningi er ekkert smįmįl ķ ķslenskt atvinnulķfi heilt yfir. Heildarkostnašur innkaupaašila vegna višskipta į B2B markaši ręšst ekki einvöršungu af einingarverši vöru. Hvaš dettur žér ķ hug aš žaš hafi kostaš ķslenskt atvinnulķfiš, aš mešaltali, aš mešhöndla og ganga frį einum "réttum" reikningi ķ višskiptum?

Įšur en ég fjalla nįnar ķ bloggfęrslum um žį frumkvöšla (stofnendur og notendur) sem lagt hafa grunn aš įvinningi fyrir ķslenskt atvinnulķf meš notkun og žróun į umręddum nżjum verkfęrum, vil ég til fróšleiks upplżsa ykkur um žaš sem innkaupaašilar hafa sagt um notkun sķna į nżju verkfęrunum sķšastlišin 6 įr (smelliš į myndina aš ofan). Upplżsingarnar/umsagnirnar frį notendum eru mjög jįkvęšar/hvetjandi og svar kalli stjórnvalda/atvinnulķfsins eftir naušsynlegum framförum/breytingum į ķslenskum B2B markaši.

Góša helgi


Nżjung til bestunar ķ innkaupum og nżtingu ašfanga – minni sóun – til mikils aš vinna.

Žaš hefur ekki farin fram hjį mörgum sem fylgst hafa meš umręšu um opinberan rekstur aš śrbóta er žörf. Sama į reyndar viš vķša ķ ķslensku atvinnulķfi. Stjórnvöld hafa į hverjum tķma beitt sér meš żmsum hętti ķ von um aš geta gert meira fyrir minna. Į žeirri vegferš hefur m.a. veriš leitast viš aš skapa umhverfi fyrir hagkvęmustu innkaupa į hverjum tķma og bętta nżtingu ašfanga – minnka sóun.  Į nęstu dögum og vikum mun ég fjalla um nżjung į ķslenskum B2B markaši sem skilaš hefur įvinningi ķ rekstri sem komiš hefur mörgum verulega į óvart. Food Waste3Įhrifarķkt myndband um einn UNSPSC-flokk " matur og drykkir" - hér 

Hvaš varšar skżrslur žį er af nógu aš taka į lišnum įrum og żmislegt veriš višhaft – en betur mį ef duga skal. Žau verkfęri sem stjórnendur fyrirtękja og stofnana hafa žurft aš styšjast viš, byggja į og moša śr hafa ekki skilaš įsęttanlegum įrangri heilt yfir.  Fyrir tępu įri (9.mars 2016) gerši Kastljós mįlaflokknum góša skil žar sem rętt var m.a. viš Jón Björns­son, formann starfs­hóps um įr­ang­urs­rķkt sam­starf rķk­is og einka­markašar.

Fram kom m.a. aš hiš opinber ver įrlega um 140 millj­öršum króna til inn­kaup – žar af um 33% vegna žjón­ustu­samn­inga og hįtt ķ 90 millj­öršum vegna kaupa į vöru og žjón­ustu. Og nišurstašan, skatt­fé er sólundaš. Starfshópur um įrangursrķkt samstarf rķkis og einkamarkašar skilaši vandašri skżrslu ķ mars 2015. Sjį skżrslu - hér

Nokkrar upplżsingastiklur śr skżrslunni:

  • Stofnanir kaupa ekki alltaf inn meš hagkvęmustum hętti žrįtt fyrir aš fylgja settum reglum. Stofnanir kaupa sömu vöru į mismunandi verši innan rammasamninga.
  • Stofnanir rįšstafa mismiklum fjįrmunum til kaupa į sömu ašföngum.
  • Enginn er įbyrgur fyrir žvķ aš kanna višmiš fyrir žaš hvaš skal kaupa og benda į tękifęri til hagstęšari innkaupa.
  • Rammasamningar tryggja ekki lęgsta mögulega verš heldur įkvešin afslįttarkjör. Kveša ekki į um hvaš skal kaupa.
  • Nżrri samningar eru meš įkvęši um örśtboš sem kaupendur nżta ekki aš fullu.
  • Engin hvati fyrir birgja til aš fara ķ viršiskešjuna og bjóša betra verš.
  • Margir seljendur eru ķ rammasamningi og engin skuldbinding er um kaup né įętlun um hversu mikiš magn veršur keypt af birgjum.

Jį, viš getum gert betur, veršum aš gera betur og žurfum aš einhenda okkur ķ aš skapa įrangursrķkara og skilvirkara višskipta- og rekstrarumhverfi vķša ķ ķslensku atvinnulķfi. Eitt er aš kaupa inn meš hagkvęmasta hętti hverju sinni, annaš aš nżta sem best žau ašföng sem unniš er meš og svo hitt aš skapa sem mesta hagręšingu ķ samžykktarferli réttra reikninga.

Į nęstu dögum og vikum mun ég fjalla hér um nżjung į ķslenskum B2B markaši sem skilaš hefur įvinningi ķ rekstri sem komiš hefur mörgum verulega į óvart. Nżjung sem fjöldi innkaupaašila og yfir 300 įbyrgir birgjar į ķslenskum B2B markaši hafa tekiš žįtt ķ aš skapa meš einum eša öšrum hętti. Og žįtttakendum fjölgar hratt.  Ķslenskt samfélag į mikiš undir žvķ aš framvinda breytinga į ķslenskum B2B markaši, sem er į fullri ferš ķ dag, gagnist sem flestum sem fyrst.


Anķta Hinriksdóttir hlaut višurkenninguna vonarstjarna Evrópu ķ frjįlsķžróttum - einstök višurkenning ķ ķslenskri ķžróttasögu.

Anķta Rising Star 121013 mixevAnķta Hinriksdóttir tók viš višurkenningunni vonarstjarna Evrópu viš hįtķšlega athöfn į uppskeruhįtķš Frjįlsķžróttasambands Evrópu ķ Tallin ķ Eistlandi ķ kvöld.  Višurkenning Anķtu kemur ķ kjölfar einstaks įrangurs Anķtu  į įrinu 2013 og gullveršlauna į Evrópu-og heimsmeistaramóti ungmenna ķ 800m hlaupi. Višurkenning Anķtu er einstök ķ ķslenskri ķžróttasögu og žótt vķšar vęri leita eins og višurkenning hennar ber meš sér.  Višurkenninguna vonarstjarna Evrópu (The Rising Star) er veitt einum einstaklingi af hvoru kyni og įrangur ķ öllum keppnisgreinum ķ frjįlsķžróttum įrinu 2013 lagšur til grundvallar ķ valinu.  Eitt er aš vinna til gullveršlauna į Evrópu-og heimsmeistaramóti ungmenna, en annaš aš verša valin śr hópi allra slķkra veršlaunahafa sem sį einstaklingur sem flestir telja aš hafi skaraš fram śr ķ Evrópu į įrinu og sé lķklegur til aš eiga góša tķma ķ vęndum į vettvangi ķžróttanna.

Sannir ķžróttaįhugamenn óskar Anķtu, fjölskyldu hennar, ęfingafélögum, žjįlfarateymi, félagi  hennar ĶR og žjóšinni allri innilega til hamingju meš daginn į žessum sögulegu tķmamótum.  Višurkenningin hefur sannarlega opnaš augu Evrópužjóša meš nżjum hętti fyrir žvķ mikla ķžróttastarfi sem unniš er ķ landinu og žvķ metnašarfulla frjįlsķžróttastarfi sem unniš er um allt land. Įrangur Anķtu į žessu įri er uppskera markvissrar žjįlfunar į lišnum misserum og įrum ķ góšum félagsskap žjįlfara og fjölda ķžróttamanna žar sem samstarf og hópefli skiptir miklu mįli į vegferšinni aš einstaklingsmišušu markmiši. Įrangur Anķtu er sannarlega glęsilegt fordęmi og hvatning til allra aš sinna reglubundinni hreyfingu ķ góšum félagsskap. Frjįlsķžróttirnar bjóša sannarlega upp į góša félagsskap žar sem allir hafa hlutverk, enginn situr į varamannabekk og kynjamismunun eša einelti fęr ekki žrifist.   

Sjį sjónvarpsupptöku frį ETV ķ Eistland: HÉR

Sjį umfjöllum ķ nokkrum mišlum:

Frétt į MBL   Iceland Review  VĶSIR   RŚV  FRĶ  DV 

 


Risakast - Gušmundur Sverrisson kominn ķ 80m klśbbinn ķ spjótkasti - sjį myndband

GM 80,66 4 mix1Ęvintżri Gušmundar Sverrissonar (23 įra) į spjótkastsbrautinni heldur įfram. Į Meistaramóti Ķslands ķ gęr tvķbętti hann sinn persónulega įrangur og nįši ķ fyrsta skipti aš kasta yfir 80 m – 80,66m. Įrangur Gušmundar veitir honum 1096 stig į afrekalista IAAF sem var besti įrangur į fyrri degi MĶ ķ gęr.  Įrangurinn er ašeins 34cm frį žvķ aš tryggja honum rétt til žįtttöku į heimsmeistaramótinu ķ frjįlsķžróttum sem fram fer ķ Moskvu ķ nęsta mįnuši.

Gušmundur hefur bętt įrangur sinn fimm sinnum į žessu keppnistķmabili. Į įrinu 2012 bętti hann įrangur sinn 10 sinnum og įtti best 74,09m ķ lok įrsins, sem hann nįši į Norden-Baltic meistaramóti U22 ķ Noregi žar sem hann vann til bronsveršlauna. Fyrstu framfarir Gušmundar ķ sumar komu į Smįžjóšaleikunum ķ Lśxemborg žar sem hann sigraši meš kasti upp į 74,38 m (+29 cm.).  Ķ Evrópubikarnum ķ Slóvanķu bętti hann svo įrangur sinn tvisvar og vann til silfurveršlauna. Fyrst meš kasti sķnu ķ žrišju umferš 75,42m (+104cm) og svo ķ fjóršu umferš 76,35m.(+93cm). Į Meistaramóti Ķslands ķ gęr bętti hann sig strax ķ fyrstu umferš meš kasti upp į 77,36m (+198cm) og ljóst aš Gušmundur var mjög vel stemmdur. Žaš var svo ķ žrišju umferš sem risakast hans til žessa leit dagsins ljós, 80,66m (+330cm).

Meš įrangri sķnum er Gušmundur kominn ķ heimklassa ķ sķnum aldursflokki  en hann er ašeins 23 įra sem er ekki hįr aldur ķ žessari mögnušu tęknigrein. Sagt  hefur veriš um spjótkastsķžróttina aš hśn sé ein flóknasta hreyfifręšilega ķžróttagrein ķ ķžróttaheiminum almennt.  Hvaš svo sem segja mį um žaš er ljóst aš viš Ķslendingar höfum eignast ungan og glęsilegan ķžróttamann sem er kominn ķ 80m klśbbinn ķ spjótkasti og į fjölda įra inni til aš beina spjótum sķnum betur og af meira afli en hann hefur gert til žessa. Framtķš Gušmundar į spjótkastsbrautinni er vęgast sagt afar björt og gaman aš fylgjast meš framvindu hans ķ spjótkasti  ķ framtķšinni.  Gušmundur er góšur og jaršbundinn keppnisķžróttamašur sem rķmar vel viš jaršfręšinemann en hann mun stunda jaršlagarannsóknir ķ nįmi sķnu ķ Mosfellsdalnum nęstu vikurnar. 

 Sjį risakast Gušmundar til žessa - 80,66m - HÉR

Sjį einni ašra upptöku į YouTube  - Hér


Aldeilis frįbęrt - Helgi Siguršsson varš heimsmeistari ķ spjótkasti ķ Frakklandi og setti nżtt heimsmeistaramótsmet - annaš gull til Ķslands.

Helgi Sveinsson OL London 2012Spjótkastarinn Helgi Siguršsson nįši žeim frįbęra įrangri aš vinna til gullveršlauna į heimsmeistaramóti fatlašra sem stendur yfir ķ Lyon ķ Frakklandi. Keppt er meš hefšbundnu karlaspjóti (800gr) og nįši Helgi aš tvķbęta eigiš Ķslandsmet og vinna til gullveršlauna meš sķšasta kasti sķnu upp į 50,98m. Fyrir sķšustu umferšina hafši hann kastaš 48,98m sem var Ķslandsmet um stund. Meš žvķ kasti hafši Helgi tryggt sér stöšu mešal žeirra fremstu ķ keppninni en ķ lokatilraun sinni bętti hann sig um tępa 2 metra, varš heimsmeistari og setti nżtt heimsmeistaramótsmet. Aldeilis hreint frįbęr įrangur hjį Helga Siguršssyni og ljóst aš heimsmetiš er ķ hęttu hvenęr sem vel liggur į Helga ķ keppni hér eftir – heimsmetiš er 52,79m

(Mynd: Helgi į ÓL 2012 žar sem hann setti Ķslandsmet og hafnaši ķ 5. sęti ( sjį HÉR) - į HM ķ gęr sigraši Helgi)

Heimsmethafinn FU Yanlong frį Kķna leiddi keppnina į heimsmeistaramótinu ķ Frakklandi ķ gęr žegar Helgi hóf sitt sķšasta kast en Kinverjinn og Noršmašurinn Runar Steinsted sem lengst af leiddi keppnina uršu aš jįta sig sigraša žegar spjót Helga lenti ķ sķšustu umferšinni og nżtt heimsmeistaramótsmet leit dagsins ljós.

Žeir sem ekki žekkja til mega vita aš afrek Helga aš kasta karlaspjóti  50,98m er įrangur sem flestir ķžróttamenn nį ekki žótt žeir spreyti sig verulega į tveimur jafnfljótum.

Aldeilis hreint frįbęrt hjį Helga og annaš gull į heimsmeistaramóti til Ķslands ķ flokkakeppni ķ frjįlsum ķžróttum į žessu flotta ķžróttasumri.

Sjį frétt MBL frį HM - HÉR


Gullveršlaun til Anķtu og Ķslands į Evrópumeistaramóti ungmenna U20 į Ķtalķu

Einstakt ęvintżri Anķtu Hinriksdóttur ķ 800m hlaupi heldur įfram. Ķ dag kom Anķta ķ mark sem

Anķta Hinriksdóttir Evrópumeistari U20 Rieti 200713Evrópumeistari  ķ flokki U20 į tķmanum 2:01.14. Anķta er ašeins 17 įra og į žvķ tvö įr inni til žįtttöku ķ žessum flokki.  Įrangur Anķtu hefur sannarlega vakiš athygli um allan heim eftir aš hśn varš heimsmeistari ķ flokki 17 įra og yngri ķ sķšustu viku og nś hefur hśn unniš bestu kynsystur sķnar frį Evrópu sem eru 19 įra eša yngri. Glęsilegt afrek hjį Anķtu og mikil višurkenning fyrir frjįlsķžróttadeild ĶR, FRĶ og ķžróttahreyfinguna ķ landinu.

Fyrr ķ dag bloggaši ég um įrangur Örnu Stefanķu (18) ķ sjöžraut og Hilmars Jónssonar (17) ķ sleggjukasti en žau bęttu įrangur sinn verulega į žessu Evrópumeistaramóti og höfnušu bęši ķ 6. sęti. Aldeilis flott hjį žeim. Žį nįši  Kolbeinn Höšur Gunnarsson (18) einnig sögulegum įrangri į mótinu  ķ 200m hlaupi  žegar hann kom ķ mark į 21,38 sek og setti  Ķslandsmet ķ flokki ungmenna 20-22 įra og samhliša ķ flokki 18-19 įra žar sem hann er fęddur 1995. Hann sló m.a. Ķslandsmet Odds Siguršssonar ķ 200m ķ flokki 20-22 įra . Oddur Siguršsson įtti Noršurlandamet ķ 400m hlaupi og er einn af allra fremstu spretthlaupurum ķ  ķslenskri frjįlsķžróttasögu.  Kolbeinn Höšur Gunnarsson (18) bętti įrangur sinn einnig ķ 400m hlaupi į EM og kom ķ mark į 48,06 sek. Ķslandsmet Odds ķ karlaflokki og fyrrum Noršurlandamet er 45,36sek. Spennandi veršur aš fylgjast meš Kolbeini ķ framtķšinni. Žį er hér ónefndur flottur įrangur Sindra Hrafns Gušmundssonar (18) ķ spjótkasti į EM en hann opnaši sitt keppnistķmabil ķ įr į mótinu meš kasti upp į 64,43m en Ķslandsmet hans ķ žessum flokki er 66,87m. Sindri (18) į einnig eitt įr eftir ķ žessum flokki og er til alls lķklegur eftir aš hafa komist yfir meišsli sem settu strik ķ reikninginn hjį honum į žessu įri. Einstakt mót fyrir Ķsland į Ķtalķu.

ERGO:  Ungmenni okkar Ķslendinga eru nśoršiš sannarlega aš slį ķ gegn į alžjóšlegum vettvangi  ķ frjįlsķžróttum og fleiri ķžróttagreinum og okkar aš hlśa aš žörfum žeirra ķ samręmi viš vilja og getu žeirra og raunhęfar vęntingar okkar til žeirra ķ framtķšinni. 

Sjį einnig į vef FRĶ - Hér


Listamannalaun hvaš? Er einhver spurning um žaš hvort viš eigum aš tryggja endurgjald ķ landinu fyrir sköpun menningarveršmęta?

Boriš hefur į óžoli ķ samfélaginu vegna greišslu listamannalauna. Flestum ber okkur saman um aš laun er endurgjald fyrir framlag af einhverjum toga. Vinnuframlag er orš sem flestir telja sig geta dęmt um  hvort sé mikiš eša lķtiš, žarft eša óžarft og hvort endurgjald sé ešlilegt eša ekki. Fyrir eihverja hluta sakir hefur oršiš list į stundum tengst neikvęšri umręšu - aš tķma, starfskröftum og fjįrmagni sé varla vel variš į slķkum vettvangi .  Hvernig mį žaš vera?  Margir hafa bent į aš nįmsgreinum, sem auškenndar eru meš tilvķsun ķ listir, sé ekki gert hįtt undir höfši ķ vestręnu skólakerfi almennt-  ķ besta falli bošiš upp į slķk fög sem valgrein. Hvernig getur stašiš į žvķ?  Var žaš ekki Piccaso sem sagši aš skapandi hugsun byggi ķ öllum börnum og aš kśnstin vęri aš komast hjį žvķ aš umhverfi barnanna nęši aš bęla hęfileikana nišur. Getur veriš aš ķ skólakerfinu hafi žaš gerst? Og óvart? Žaš aš bjóša upp į eitthvaš fag meš óašlašandi hętti getur veriš vķsir aš bęlingu hęfileika. Er žess gętt aš frumkvęši og skapandi hugsun fįi notiš sķn?

List hefur reynst erfitt aš skilgreina svo öllum lķki. Mörgum ber saman um aš list sé orš sem fangi ķ mörgum tilfellum afrakstur skapandi hugsunar. Er žaš ekki svo aš list er orš sem mest er notaš af žeim sem upplifa sköpun/verk annarra. Og žį meš žeim hętti aš žeim žykir viš hęfi aš nefna afraksturinn list og gerandann listamann.  Einhver oršaši žaš žannig aš listin vęri ķ auga sjįandans. Ef listin er ķ auga sjįandans, er žį ekki ljóst aš afrakstur hinnar skapandi hugsunar žarf aš vera öšrum mönnum ašgengilegur ķ einhverju formi og móttękilegur ķ einhverjum skilningi. Vęntanlega er meš ofangreindri tilvķsun ķ sjįanda ekki įtt viš aš viškomandi žurfi einungis aš hafa sjón til aš geta upplifaš list, notiš hennar og nżtt sér til göfgunar. Getur veriš aš žörfin fyrir skapandi hugsun sé ekki sķšur hjį sjįandanum en žeim sem afrakstrinum skilaši žegar aš žvķ kemur aš sjįandinn veiti umsögn eša dóm um žaš hvort um list sé aš ręša eša ekki ķ hans huga?

Oršiš mašur er dregiš af sanskrķtarrótinni man sem merkir hugur. Skilningur okkar mannanna į umhverfi okkar og nįttśru hefur löngum veriš sį aš mašurinn sé eina lķfveran į jöršinni sem gędd er hugsun - allt um žaš. Įstęša er žó til aš ętla aš manninum hugnist vel aš samžykkja tilgįtuna um aš mašurinn geti einnig gert margt įhrifarķkt įn žess aš hugsa. Reyndar eigum viš žvķ flest aš venjast aš umręša um hugsunarleysi tengist óförum eša mistökum af einhverjum toga;  „ ętlaši aš hugsa en hętti viš en hélt svo įfram aš tala“.  Ķ umręšu um list eša ekki list er gjarnan sett vigt į aš afraksturinn endurspegli skapandi hugsun, fęrni, fegurš eša ögrun aš mati sjįandans svo nokkuš sé nefnt.

Gjöršir mannsins hafa ķ tķmans rįs  veriš flokkašar meš vķsan til hugsunar meš  żmsum hętti og ķ margvķslegum tilgangi.  Dómstólar leggja mikiš upp śr žvķ hvort hugur sakbornings vķsi til  įsetningis, gįleysis eša óviljaverks. Oršin, skapandi hugsun, er višbśiš aš beri helst į góma fyrir dómstólum ef grunur leikur į aš gešheilsu sakbornings sé įbótavant. Žegar kemur aš dómi sjįandans um list eša ekki list gerir sjįandinn lķkast til ekki aš kröfu aš vita fyrir vķst  hvort afraksturinn sem hann er aš njóta/greina/dęma sé til kominn vegna įsetningis, gįleysis eša óviljaverks.  Taka tvö fyrir fyrstu upplifun er ekki til. Vķša mį sjį manninn horfa į listaverk meš fįlįtlegu fasi , ganga svo nęr verkinu og koma til baka uppnuminn. Jś jś, nafniš, sleppum žvķ hér og nś.

Er žaš ekki svo, aš viš skilgreinum flest af helstu manngeršu djįsnum žjóšarinnar meš żmsum višskeytum viš oršiš list? Ber ekki öllum saman um aš Snorra Edda sé ķ flokki einstakra ritlistaverka ķ heiminum og eitt af helstu manngeršu gersemum žjóšarinnar?  Endurgjald listamanna  til forna var verulegt og endurspeglaši gildi menningarveršmęta hjį sjįendum žess tķma.  Fólust ekki ein af afdrifarķkustu mistökum Napóleons ķ aš ręna listaverkum annarra Evrópužjóša sem reyndist Frökkum dżrkeypt. Getur veriš aš ķ okkar samfélagi séu full margir aš borgast meš skilningsleysi į gildi lista sem endurspeglast m.a. ķ andstöšu viš opinbert endurgjad fyrir sköpun menningarveršmęta. Eša er krafan sś aš žau verši bara til einhvernveginn?  Oršiš listamannalaun er mun yngra en oršiš list og ber fyrst į góma žegar öllum bar saman um aš einstakir hęfileikar ķ samfélaginu voru žess ešlis aš sómi žjóšarinnar lį viš aš tryggja tękifęri til aš rękta hęfileikana frekar.  Getur veriš aš meš tķmanum hafi žjóšin hętt aš skilja og skynja dżrmęti skapandi hugsunar og verka sem oršinu list er ętlaš aš fanga?

 Jęja, žį ég er bśinn aš fį įgętis śtrįs fyrir undrun mķna ķ dag yfir umręšunni um žaš hvort žjóšin eigi aš halda įfram aš tryggja hęfileikarķkum einstaklingum endurgjald fyrir verulegt framlag sitt til sköpunar menningarveršmęta. Viš ęttum aš  stórauka opinbert endurgjad į listasvišinu ef eitthvaš er.  Endurgjald til listamanna er og hefur veriš skammarlega lįgt. Viš eigum aš gera enn betur en viš höfum gert til žessa og hafa vit į žvķ aš rķfa ekki nišur žaš sem vel hefur gefist. Nżjum višfangsefnum į listasvišum žurfum viš einfaldlega aš bęta viš žaš sem žegar er gert og skapa stóraukin tękifęri ķ samfélaginu til aš rękta skapandi  hugsun og efla žróun og nżsköpun į öllum svišum ķ landinu. 


Er garšyrkjustefna Hrafns Gunnlaugssonar ekki tęr snilld ?

Sagši ekki einhver aš garšyrkja snśist um aš halda ķ skefjum žvķ sem getur sprottiš og dafnaš meš sjįlfbęrum hętti og hlśa aš žvķ sem sķšur fęr žrifist til lengdar įn ašhlynningar?

Žegar gengiš er um Laugarnestanga blasir viš höfnun į ofangreindri skilgreiningu og žaš meš listręnum hętti. Hrafni Gunnlaugssyni hefur tekist aš snśa skilgreiningunni aš ofan į haus. Ķ umhverfi hans fęr žaš aš njóta sķn sem getur sprottiš og dafnaš meš sjįlfbęrum hętti og žaš sem sķšur fęr žrifist til lengdar įn ašhlynningar fęr aš bera af sér žokka öldrunar sinnar innan um nżgręšinga sólaruppkomunnar. Śtkoman viršist frjįlsleg og um margt flott.  

Lauganestangi Ef greina ętti garšyrkjustefnu Hrafns meš verkfęrum stjórnmįlanna, mętti žį ķ einhverjum skilningi halda žvķ fram, aš ögn gętir af frjįlshyggju ķ umhverfi listamannsins? Og ekki viršist lśpķnan vaša yfir allt og alla ķ umhverfinu žótt henni sé ekki sérstaklega haldiš ķ skefjum aš viršist. Svo viršist sem jurtin beri skinbragš į žaš hvar hśn fęr notiš sķn samhliša žvķ aš aušga jarveginn fyrir annan gróšur aš žrķfast og dafna. Ef tenging žessi į sér einhverja kómķska skżrskotun vaknar spurningin hvernig helst mętti finna samlķkingu ķ pólitķskinni  viš upphaflegu skilgreininguna į žvķ hvaš garšyrkja snżst um? 


Skólahreysti fęr frįbęrar vištökur ķ Finnlandi - 78.000 finnsk ungmenni tóku žįtt ķ Skólahreysti ķ Finnlandi į žessu įri og śrslitakeppnin fer fram ķ dag.

Skólahreysti er ķslenskt  fjölskylduframtak sem hefur um įrabil höfšaš til fólks į öllum aldri meš einstökum hętti og ljóst aš  frumkvöšlastarf Andrésar Gušmundssonar og Lįru Hallgrķmsdóttur ķ Mosfellsbę hefur haft mikil og jįkvęš įhrif og okkar mann-og samfélag.  Og meš žeim hętti aš eftir hefur veriš tekiš vķša um heim. Fyrir tveimur įrum įkvaš finnska ķžróttasambandiš aš innleiša Skólahreysti ķ grunnskólana žar ķ landi og įrangurinn veriš einstakur į žeirra męlikvarša, einnig. Į žessu įri tóku um 78.000 finnskir grunnskólanemar žįtt ķ Skólahreystiverkefni finnska ķžróttasambandsins ķ yfir 300 grunnskólum undir stjórn 800 ķžróttakennara.  Finnska śrslitakeppnin fer fram ķ dag. 

Skólahreysti komin til aš veraAš sögn Andrésar Gušmundssonar eru śtivellir fyrir Skólahreysti alls 8 į Ķslandi ķ dag og fyrirspurnir borist frį fjölda sveitarfélaga sem fyrirhuga aš koma upp Skólahreystivelli ķ sķnu byggšarlagi. Žį hefur eftirspurn eftir Framhaldhreysti fyrir eldri nemendur fariš vaxandi og ljóst aš Hreystivellir munu verša vel nżttir af hressu fólki į öllum aldri ķ framtķšinni. Mikil aukning hefur m.a. verši ķ eftirspurn eftir aš fį fęranlega  Skólahreystibraut į bęjarhįtķšum og vinnustašavišburšum og ljóst aš hagręšingin er mikil aš žvķ hafa Hreystivöll ķ heimabyggš. Žį hafa fyrirspurnir um Hreystivelli borist frį ašilum ķ feršažjónustu og arkitektastofum svo nokkuš sé nefnt.  Hreystivelli er aš finna ķ Reykjavķk (3), Garšabę (1), Reykjanesbęr (1), Sandgerši (1), Stykkishólmi(1) og Bśšardal (1). Nżjasti völlurinn er viš Laugardalslaugina ķ Reykjavķk en žar verša nįmskeiš ķ Sólahreysti ķ sumar.

 

Um žessar mundir eru žau Andrés og Lįra aš taka viš skrįningum į sumarnįmskeiš ķ Skólahreysti sem haldin verša viš Laugardalslaug ķ Reykjavķk fyrir krakka į aldrinum 6-16 įra - sjį hér: Fyrsta nįmskeišiš hefst žann 10.jśnķ.

Mikill er sómi Andrésar og Lįru – innilega til hamingju meš žessa einstöku śtungun ķ Finnland,  Taisto SchoolPower, eins og Skólahreysti er nefnd žaš ķ landi.

 PS. Hér mį sjį śrslitakeppnina į Ķslandi 2013 – sjį hér 
Gaman veršur aš sjį samanburš į įrangri nemenda milli landa – samanburš į landsmešaltali ķ skólahreystižrautum. 

 


Leiš framsóknarmanna til leišréttingar verštryggšra lįna viršist njóta mun meira fylgis en sem nemur kosningasigri flokksins.

Ef leiš Framsóknarmanna til leišréttingar verštryggšra lįna var žaš kosningamįl žingkosninganna sem mestu réš um śrslit kosninganna, blasir viš aš stušningur žjóšarinnar viš  helsta mįlaflokk kosninganna var mun meiri en sem nemur kosningasigri Framsóknarmanna. Stór hluti atkvęša sem veitt voru flokkum sem nįšu ekki manni į žing rann til flokka sem eiga mikla samleiš meš stefnu Framsóknarflokksins ķ mįlaflokknum. Višbśiš er einnig aš ašrir kjósendur, sem kusu annan flokk en Framsóknarflokkinn og komu manni į žing, styšji einnig hugmyndir Framsóknarmanna um leišir og višbrögš viš skuldavanda heimilanna.  Spurningin er, hvort flokkur sem vinnur kosningasigur meš žeim hętti sem Framsóknarflokkurinn gerši fįi stjórnarmyndunarumbošiš  fyrstur flokka?


Fas og framkoma framsóknarmanna endurspeglar barnslega gleši og tilhlökkun aš takast į viš žjóšmįlin og ekki skemmir fyrir aš rökhugsun er įhugamįl Sigmundar Davķšs.

Ég flaug Austur til foreldra minna ķ sķšasta mįnuši ķ sömu vél og Sigmundur Davķš . Yfir hįlendinu gaukaši ég snepli aš flugfreyjunni sem hśn fęrši Sigmundi aš minni ósk. Fyrirsögnin į sneplinum var „Flugžraut fyrir framsóknarmenn“.  Sigmundur tók viš sendingunni, rżndi eldsnöggt ķ textann og virtist hinn hressasti meš aš takast į viš įskorunina. Ekki var laust viš aš barnsleg gleši hafi skiniš frį honum aš fį įskorun um rökhugsunarverkefni ķ žessari hęš yfir landinu. Og žaš ekki af léttustu gerš.  Žį vélin tóka aš lękka flugiš kom flugfreyjan til mķn meš snepilinn žar sem glķmt hafši veriš viš žrautina og įskorun mętt meš ungmennafélagsanda. 

Hér kemur žrautin:

  • Žś fęrš 12 kślur
  • Ein kślan vigtar ekki  eins og hinar - er annaš hvort of žung EŠA of létt
  • Žś fęrš aš nota skįlavog žrisvar - vigta žrisvar
  • Žś įtt aš geta bent į kśluna sem vigtar öšruvķsi og sannaš aš hśn sé žyngri EŠA léttari en hinar.

Skemmst er frį aš segja aš Sigmundur Davķš stóš sig vel ķ glķmunni viš žrautina į žeim stutta tķma sem hann hafiš til aš koma frį sér andsvari fyrir lendingu.  Įhugi hans fyrir rökhugsun sżndi sig aš vega meiri en bara žaš – hann er klįrlega lipur ķ ķžróttinni. Tillaga hans aš lausn var śtlistuš į „servķettunni“ og kvittaš undir meš eftirfarandi oršum:  „ Viš hugsum rökrétt og erum lausnamišašir. Žess vegna erum viš framsóknarmenn. Bkv. SDG“

Jį, hver er svo lausnin viš žrautinni?  Glķmdu svolķtiš viš hana.


Katrķn Jakobsdóttir stóš sig vel į RŚV ķ kvöld , 5-7% slęr mig sem mikiš óréttlęti frį žjóšinni.

Ef rétt reynist aš męlt fylgi VG ķ skošanakönnunum (5-7%)  veršur śtkoman flokksins ķ kosningunum er vart hęgt aš segja annaš en aš žakklęti žjóšarinnar  sé lķtiš fyrir aš taka viš stjórn žjóšarbśsins į tķma žegar fyrirsjįanlegt var aš kaupmįttur  almennings og framkvęmdageta ķ  landinu dręgist meira saman milli kjörtķmabila en dęmi  var um ķ sögu lżšveldisins . Og ekki hvaš sķst ķ ljósi žess aš flestum ber saman um aš framganga  VG ķ žinginu fyrir hrun bankanna og kollsteypu efnahagslķfsins, hafi veriš žess ešlis aš žeim verši sķst um žaš kennt hversu įhrifin uršu mikil į okkar samfélag viš hrun hins alžjóšlega fjįrmįlakerfis.

Kjósendum śr öllum flokkum ber jafnframt saman um žaš aš framganga VG ķ stjórnarandstöšu į žessari öld hafi veriš kröftug og umfangsmikil į flestum svišum og jafnvel einstaklega svo mišaš viš stęrš žingflokksins.  Žį hafa skörungar allra flokka višurkennt aš vart verši į marga hallaš žótt stašhęft sé aš Steingrķmi J. Sigfśssyni hafi veriš einn allra virkasti žingmašur ķ sögu Alžingis  fram til žessa dags – jafnan vel undirbśinn, rökfastur og fylgin sér. Margt af žvķ sem hann baršist fyrir og benti į į sviši efnahags-og fjįrmįla  į įrunum fyrir hrun reyndist žaš mikil innistęša fyrir aš andstęšingar hans eiga ķ dag fįtt til andsvars en segja: „ Stundum ratast kjöftugum satt orš į munn“.

Skammdręgt er minni kjósenda og refsingin grimm. Eitt er aš stökkva inn ķ eldhaf  óforvarandis og slökkva elda sem umliggja fólk  žegar viš blasir aš hęttan er mikil. Žaš kann aš vera borgaraleg skylda okkar allra aš gera svo en žó alls ekki undir öllum kringumstęšum.  Žaš veršur ekki af žingflokki VG tekiš aš hann brįst viš meš žeim hętti viš hrun efnahagslķfsins – stökk inn ķ eldhafiš. Sumir brenndu sig ķ atganginum og žurfti frį aš hverfa fyrr en vęnst var. Ašrir létu sig hafa žaš, svo lengi sem hjįlp var viš komandi, žótt dreyrinn stykki śr holdinu.  Sįrin gróa en minningin lifir um aš hafa komiš til bjargar og bjargaš žvķ sem bjargaš varš.  Aš koma śr slķkri hjįlparför og vera įsakašur um aš vera brennuvargur er annaš.  Svo viršist  sem tekist hafi aš sęra Steingrķm J. meš slķkum öfugmęlum. Sagan mun žó geyma önnur og öfundsveršari ummęli um hann og žingflokkinn sem glķmdi ķ fjögur įr.   VG eru žó ekki atgervislausir ķ brśnni enda heldur Katrķn Jakobsdóttir um stżriš og stóš sig vel į RŚV.  

Ég hef ekki veriš talinn sérstakur vinstrimašur ķ pólitķk en verš aš višurkenna aš 5-7% fylgi til VG ķ komandi kosningum slęr mig sem mikiš óréttlęti frį žjóšinni.    


Bjarni Ben stóš sig virkilega vel į RŚV ķ kvöld - einlęgur og blįtt įfram viš einstakar ašstęšur innan eigin flokks.

Žaš leyndi sér ekki ķ vištalinu į RŚV ķ kvöld aš Bjarna var brugšiš vegna breiskleika bręšra og systra um borš ķ Sjįlfstęšisskśtunni. Hann var žó fjarri žvķ aš vera brotinn.  Engan skyldi undra aš karlinum ķ brśnni sé brugšiš vegna uppįtękja bįtsmanna į ögurstundu. Vissulega hefur byrinn veriš sögulega mildur ķ seglum og gömlu fengsęlu mišin ķ fjarska. Ekki var kśrsi Sjįlfstęšisskśtunnar stżrt meš žvķ aš blindur hafi haldi um stżriš.  Sżn Bjarna birtist afar skżr og runveruleikatenging hans hefur veriš morgun ljós.  Sem kallinn ķ brśnni hefur Bjarni stašiš sķnar vaktir vel žótt langar hafa veriš į stundum og oft veriš žörf fyrir skjót višbrögš viš hnśtaköstum. Eitt er aš bregšast viš ķ brśnni meš samhennta bįtsmenn aš baki sér sem starfa aš heilindum. Annaš aš žurfa aš standa vaktina įn skżrra skilaboša um heišarleika og įreišanleika įhafnarmanna.  

Breytingabylgjan-okt20-2008 copySem stjórnandi hefur Bjarni svaraš kalli įhafnarmanna um aukin įhrif um stašarval viš veišar og hefur innleitt lżšręšislegri verklasgsreglur um borš aš ósk bįtsmanna. Įhafnarmenn meš atvęšisrétt hafa flestir įtt žvķ aš venjast aš bśa viš sterkan leištoga og lķkaš vel.  Žeir óskušu hins vegar eftir žvķ sjįlfir aš fį aš koma aš įkvöršun um kśrs og stašarval skśtunnar ķ stórauknum męli . Jį, en įn įbyrgšar į uppskeru žess rįšahags.  Lżšręšislegi stjórnandinn, sem kallaš var eftir aš héldi um stżriš,  stóš sķna plikt kannski full vel – var ef til vill, aš sumra mati, helst til hreinskiptin og trśr óskum og kröfum įhafnarmanna.  Og hefur fengiš aš launum frį hallaspjöllum um borš aš hann sé ekki sį leištogi sem gert var rįš fyrir aš stjórnandi yrši sem stżrši samkvęmt lżšręšislegri įkvöršun bįtsmanna.  Jį, er eitthvaš til ķ žvķ ?  Og žegar hlutur bįtsmanna rżrnaši magnašist įhrifamįttur hallaspjallanna sem óska eftir leištoga af gömlu geršinni viš stżriš. Getur žaš veriš aš ašferšafręšin viš aš breyta stjórnarhįttum hafi veriš tęknilega gölluš ?

Hvaš veit ég?  Ekkert.  Žó lęšist aš mér sś tilfinning aš žeir flokkar sem hvaš mest hafa beitt sér fyrir innleišingu samręšustjórnmįla stefni ķ aš missa verulegan spón śr aski sķnum ķ komandi kosningum.  Hér er ég ekki aš śttala mig sem andstęšingur hugmynda um samręšustjórnmįl eša aukna hluttekningu almennings um leišarval ķ stjórnmįlum til heilla  fyrir okkar samfélag. Öšru nęr. Ašeins aš velta žvķ upp hvort svo geti veriš aš tękniśtfęrslan viš innleišingu nżrra stjórnarhįtta ķ stjórnmįlum geti veriš meingölluš. Og žį til vara aš śtkoma slķkra breytinga sé óbošleg fyrir žjóšina ķ dag.  Og til žrautavara aš andstaša viš breyttan stjórnunarstķl ķ stjórnmįlum sé ešlileg fyrstu fetin.  Aš Bjarni sé hiš minnsta, aš hluta til, fórnarlamb višspyrnu geng lżšręšislegri stjórnunarstķl ķ stjórnmįlum en tķškast hefur. Breytingum sem višbśiš er aš munu eiga sér staš fyrr eša sķšar.


Upp var logiš, aš engu gįš

Skemmtileg fęrsla hjį Hannesi um góša vķsu frį 1924 eftir Sigmund Siguršsson, śrsmiš į Akureyri.

Upp er skoriš, engu sįš,
allt er ķ varga ginum.
Žeir, sem aldrei žekktu rįš,
žeir eiga aš bjarga hinum.

Fęrsla Hannesar hér

Hvernig var žaš annars ?  Hlaut žessi įgęta vķsa aš ofan ekki leirburšarvottaš śtgįfu į žessari öld ?

Upp var logiš, aš engu gįš,
allt var tekiš frį hinum.
Žrjótarnir gróša žekktu rįš
žįšu gjafir frį vinum.

 


Nżtt glęsilegt Ķslandsmet Įsdķsar Hjįlmsdóttur tryggši aš einn vķkingur keppir ķ śrslitum ķ spjótkasti kvenna į ÓL ķ London.

Įsdķs Hjįlmsdóttir į ÓL 070812 Glęsileg śtfęrsla Įsdķsar ķ fyrstu umferš ķ forkeppni spjótkastsins ķ morgun fęriš žjóšinni nżtt  Ķslandsmet ķ spjótkasti (62,77m) og tryggši henni žįtttökurétt ķ śrslitakeppni ķ spjótkasti kvenna į Ólympķuleikunum ķ London į fimmtudaginn. Og samhliša aš einn Noršurlandabśi keppir til  śrslita ķ spjótkasti kvenna į leikunum.

Yfirbragš og įrįs  Įsdķsar ķ fyrsta kasti var fumlaus og śtkasthorniš vel heppnaš. Hröšunin inn ķ blokkina og orkuumbreytingin ķ įtaksstöšunni var hlutfallslega betri en oft įšur. Hér var žó ekki um aš ręša hįmörkun į getu Įsdķsar en um aš ręša śtfęrslu sem gekk upp – frįbęran žjįlffręšilegan sigur hjį Įsdķsi og žjįlfara hennar Stefįni Jóhannsyni. Į fimmtudaginn getur vissulega allt gerst enda spjótkastiš flókin tękiķžrótt žar sem óvęnt śtkoma ķ keppni er algengari en ķ flestum öšrum ķžróttagreinum.

Rétt er žó aš haga vęntigum meš hófstilltum hętti žvķ tölfręšin vķsar til žess aš ef Įsdķs hafnar ofar en ķ 11. sęti er um aš ręša annan persónulegan og žjįlffręšilegan sigur hjį henni žar sem 10 spjótkastarar ķ śtrslitakeppninni hafa kastaš lengra į žessu įri en Įsdķs gerši ķ forkeppninni.   Įsdķs getur žó mętt til leiks ķ góšum anda enda var hśn eini keppandinn sem nįši aš bęta persónulega įrangur sinn ķ forkeppninni og var ķ hópi sjö kastara sem žurftu ašeins eitt kast til aš tryggja sér sęti ķ śrslitum.

 Ķ śrslitakeppninni fį 12 kastarar 3 köst en įtta efstu, aš loknum žremur umferšum, fį žrjś köst til višbótar – fjórir keppendur hętta žvķ keppni eftir žrjįr umferšir ķ śrslitakeppninni. Ef įrangurinn eftir žrjįr umferšir ķ śrslitakeppninni veršur sį sami og ķ forkeppninni ķ dag fęr Įsdķs aš kasta sex köst ķ śrslitunum žar sem hśn nįši įttunda lengsta kastinu ķ forkeppninni. Forkeppnin gildir žó ekki ķ śrslitunum žannig aš žar getur allt gerst.  Žeir kastarar sem lķklegastir eru taldir til aš hljóta gullveršlaun ķ spjótkasti kvenna į ÓL  ķ London eru 4 įrum eldri en Įsdķs, žannig aš hvernig sem fer ķ śrslitunum į fimmtudaginn er framtķš Įsdķsar afar björt og ekki hvaš sķst į ÓL ķ Brasķlķu 2016.


Nżr spjótkastari kominn ķ 75m klśbbinn, fleiri į leišinni og Ķslandsmet falla - sjį myndskeiš

Tvö aldursflokkamet ķ spjótkasti féllu um helgina. Annaš ķ Mosfellsbę žegar Örn Davķšsson (22) kastaši 75,96m, hitt ķ Mannheim ķ Žżskalandi žar sem Sindri Hrafn (16) kastaši 66,86m.
AA Örn og Gušmundur 240612
Örn Davķšsson (22įra) og Gušmundur Sverrisson(22įra) köstušu karlaspjótunum sem sżningar-og aukagrein į Goggamótinu ķ Mosfellsbę (24.06.12) ķ dag og bęttu sinn persónulega įrangur verulega. Örn bętti sig um rśma 5 metra og setti glęsilegt Ķslandsmet ķ flokki 22 įra og yngri 75,96m og Gušmundur kastaši 71,57m sem er sjötta bęting hans į žessu sumri. Bįšir hafa žeir tryggt sér žįtttökurétt į Noršurlandamóti  20-22 įra en lįgmarkiš eru 62m .  Ķ gęr nįši  Sindri Hrafn Gušmundsson (16 įra) einnig glęsilegum įrangri ķ Žżskalandi žar sem hann setti ķslenskt aldursflokkamet meš karlaspjótinu 66,87m og nįši lįgmarkinu į heimsmeistaramót 19įra og yngri žótt hann sé ašeins į 17. aldursįri.

Fyrir helgina įtti  Örn Davķšsson  best  70,86m og Gušmundur 70,17m ķ spjótkasti . Gušmundur įtti žó lengsta kast įrsins žar sem hann kastaši 70,17m ķ  jśnķ en Örn įtti best į įrinu 69,55m .  Ljóst var ķ upphitun aš žeir ętlušu bįšir aš bęta sig į Goggamótinu .

Ķ fyrstu umferš kastaši Gušmundur (66,70m) og Örn  (65,92m) en Örn svaraši meš kasti upp į 70,32m ķ annarri umferš. Gušmundur  kastaši  68,95m  ķ žrišju umferš og nįlgašist Örn žótt kast Gušmundar hafi veriš misheppnaš. Žaš sį Örn og  gerši sér grein fyrir aš lķkindi stęšu til žess aš hann yrši aš bęta įrangur sinn til aš kasta lengra en Gušmundur žennan daginn. Allt gat gerst, bįšir vel fyrir kallašir og mikil stemmning frį ungu ķžróttamönnunum sem lokiš höfšu keppni ķ vešurblķšunni į Goggamótinu.

Ķ žrišja kasti slóg Örn til, beindi spjóti sķnu betur og  uppskar rśma 5 metra  bętingu og nżtt Ķslandsmet  ķ flokki karla 22 įra og yngri.  Kastiš męldist 75,96m en eldra metiš įtti  Jón Įsgrķmsson (FH) 72,47m sem hann kastaši įriš 1998 žį 20 įra, en Jón er hęttur keppni. Gušmundur svaraši Erni meš žvķ aš kasta 69,80m ķ fjóršu umferš en Örn gerši ógilt ķ žeirri umferš. Ķ fimmtu umferš bętti Gušmundur sinn persónulega įrangur um 1,5m  meš kasti upp į 71,57m . Örn svaraši meš įtökum sem skiluš sér ekki  til fulls, en žó 69,10m . Ķ sķšustu umferšinni reyndu žeir bįšir aš beita meiri orku en žeir gįtu nżtt žann daginn og geršu ógilt. 

Sindri Hrafn Gušmundsson Anķta HinriksdóttirNišurstaša helgarinnar var frįbęr, bęting hjį žremur af efnilegustu spjótkösturum landsins, Erni, Gušmundi og Sindra og tvö nż aldursflokkamet litu dagsins ljós ķ spjótkasti. Į myndunum  til vinstri mį sjį Sindra og Anķtu ķ keppni.  Žótt žetta sé spjótkastsfęrsla veršur ekki hjį žvķ komist aš geta hér glęsilegs įrangurs Anķtu Hinriksdóttur (16 įra) sem setti Ķslandsmet ķ 800 m hlaupi (2:04:79) og sigraši į móti ķ Mannheim ķ Žżskalandi į sunnudaginn en fyrra metiš įtti Ragnheišur Ólafsdóttir FH, sett įriš 1983 (2:04:90).



Örn Davķšssonar, myndband af Ķslandsmeti ķ flokki 22įra og yngri, 75,96m - sjį aš nešan
 



Gušmundur Sverrisson, myndband af persónulegu meti 71,57m - sjį aš nešan


Tęknižróunarsjóšur į gręnni grein – veitir įfrmhaldandi styrk til rannsókna į fżsileika žess aš framleiša ķslenskt lķfeldsneytis śr śrgangi og öšrum lķfmassa til nota ķ samgöngum.

Į heimasķšu Hįskólans į Akureyri birtist nżverši afar jįkvęš frétt um aš Tęknižróunarsjóšur hafi veitt Lifeldsneyti 1.3.1. Aukin sjįlfbęrni3 EV 12 2011 verkefninu Lķfeldsneyti įframhaldandi styrk til rannsókna į įrinu 2012. Verkefniš hófst ķ įrsbyrjun 2010 og mun ljśka ķ lok žessa įrs.  Fréttin er afar glešileg og veitir žįtttakendum svigrśm til aš rannsaka enn frekar fżsileika žess aš framleiša ķslenskt og endurnżjanlegt eldsneyti meš sjįlfbęrum hętti til nota ķ samgöngum landsmanna. Um er aš ręša sannkallaš žjóšžrifaverkefni og spennandi aš fylgjast meš framvindu mįla į nęstu misserum. Į heimasķšunni lifeldsneiti.is er aš finna upplżsingar um verkefniš og žar munu nišurstöšur rannsókna verša birtar jafn óšum og žęr liggja fyrir.

Sjį frétt į heimasķšu HA: hér

Heimasķšan verkefninsins Lķfeldsneyti - hér
 


Hlutfallslega döpur upplifun aš hlusta į Sprengisand og Silfriš ķ dag.

Er ekki tķmabęrt aš draga hlutfallslega śr karpręšum um lišna tķš ķ fjölmišlum og auka rökręšur um ašgeršarįętlanir til aš nżta tękifęri žjóšarinnar. Pįll Skślason hefur bent į mikilvęgi žess į lišnum misserum aš auka rökręšulistina mešal žjóšarinnar og draga śr hlutfallslegu vęgi karpręšunnar ķ samfélaginu. Karpręšur geta vissulega haft skemmtanagildi og veriš mikilvęgar fyrir fjölmišil sem metur žaš svo aš žęr tryggi gott įhorfs (eftirspurn) og öflun auglżsingatekna. Ég leyfi mér žó aš kasta fram žeirri tilgįtu aš eftirspurn eftir rökręšum sé hlutfallslega mun meiri ķ dag en oft įšur  og skora į fyrirtęki sem framkvęma skošanakannanir aš varpa ljósi į eftirspurn almennings eftir rökręšum.  Einnig skora ég į fjölmišla aš fjalla ķ stórauknum męli um žau tękifęri sem žjóšin į til aš bęta lķfsgęši almennings ķ landinu į nęstu misserum og ķ framtķšinni og efla eftirfylgni og upplżsingagjöf um framvindu mįlaflokka.  Žį hefur įhugi almennings aukist fyrir žvķ aš vita meira um žį sérfręšinga innan stjórnsżslunnar sem kjörnir fulltrśar žurfa aš reiša sig į og aš skipurit séu ašgengileg sem endurspegla aškomu žeirra einstaklinga sem bera įbyrgš į mešferš og framvindu mįlaflokka bak viš tjöldin.  

Žörfin į aš auka sjįlfbęrni og orkuöryggi ķ samgöngum er brżn. Yfir 99% af eldsneyti ķ samgöngum žjóšarinnar er innflutt og óendurnżjanlegt.

Žaš er kunnara en frį žurfi aš greina aš framleišsla į hefšbundnu jaršefnaeldsneyti (s.s. bensķn og dķsilolķa) eru takmörk sett ķ heiminum og aš tališ er aš ašgengilegustu og gjöfulustu olķuaušlindir heimsins hafa žegar veriš nżttar og/eša fundnar. Eftirspurn eftir eldsneyti ķ heiminum eykst stöšugt og sś stašreyndi aš renna upp fyrir almenningi og rįšamönnum um allan heim aš žaš feršafrelsi og samgönguöryggi sem viš žekkjum ķ dag veršur ekki tryggt fyrir komandi kynslóšir meš notkun į hefšbundnu jaršefnaeldsneyti. Notkun į endurnżjanlegu eldsneyti ķ samgöngum į Ķslandi nemur vel innan viš 1% af heildar eldsneytisnotkun ķ landinu ķ dag.
Lifeldsneyti 1.3.1. Aukin sjįlfbęrni3 EV 12 2011
Ķ okkar samfélagi og ķ hinum vestręna heimi telst vélknśiš ökutęki naušsynjavara fyrir fjölskyldu og ķ mörgum tilfellum fleiri en eitt ökutęki. Ökutękjum ķ umferš ķ heiminum fjölgaši aš mešaltali um 4,6% į įri į tķmabilinu frį 1960-2002. Įriš 2002 voru aš mešaltali um 7,6 einstaklingar um hvert ökutęki ķ umferš ķ heiminum og įętlaš aš įriš 2030 verši ašeins um 3,9 einstaklingar um hvert ökutęki. Aš fólksfjöldi ķ heiminum verši žį kominn yfir 8 milljarša og fjöldi ökutękja yfir 2 milljarša¹. Tališ er aš įrlegar heimtur į hrįolķu hafi nįš hįmarki ķ heiminum į įrunum 2005-2008 og nam žį 74-85 milljónum tunna į dag².

Višhald og vöxtur hagkerfa ķ heiminum į mikiš undir žvķ aš samgöngur eins og viš žekkjum žęr ķ dag verši jafn skilvirkar eša skilvirkari en žęr hafa veriš sķšustu įratugina. Žaš ętti žvķ vart aš koma į óvart žótt mįlsmetandi ašilar um orkumįl og efnahagslega og samfélagslega žróun leggi mikla įherslu į aš žjóšir heims bregšist strax viš og leiti allra leiša til aš auka framleišslu og notkun į endurnżjanlegu lķfeldsneyti ķ samgöngum sķnum. Żmsir ganga svo langt aš fullyrša aš sjįlfstęši žjóša (okkar Ķslendinga) liggi viš hvernig til takist į komandi įrum og įratugum viš aš auk framleišslu og notkun į innlendu lķfeldsneyti ķ samgöngum.³ Žį er ónefndur sį mikli og naušsynlegi umhverfislegi įvinningur sem orkukerfisskiptin geta haft ķ för meš sér og réttlętir einn og sér aš miklu verši til kostaš svo stemma megi stigu viš hlżnunarįhrifum ķ lofthjśpi jaršar.

Į nęstunni munu ég blogga um stöšu mįla, nęstu skref og spennandi tękifęri til nżtingar į innlendu lķfeldsneyti ķ samgöngum s.s. Lķf-Etanól, Lķf-Disil, Lķf-DEM, Lķf-Metan, Lķf-Metanól og Lķf-Vetni. Jafnframt mun ég ręša um tękifęri til aš nżta, vetni sem framleitt er meš rafgreiningu į vatni,  metanól sem framleitt er meš nżtingu lofttegunda ķ śtblęstri jaršvarmavirkjana og tękifęri til aš nżta ramgagn ķ samgöngum. Fjallaš veršur um stöšu mįla og tękifęri til nżtingar į mismunandi tęknilausnum til orkukerfisskipta ķ samgöngum sem lķkindi standa til aš hlutfallslega hagfelt kunni aš reynast fyrir okkur aš nżta til aš drega śr notkun į innfluttu jaršefnaeldsneyti į komandi misserum og įrum meš umhverfislega skilvirkum hętti  (kr./tonn CO2-ķgildi) sem samhliša eykur sjįlfbęrni žjóšarinnar ķ samgöngum.

Rétt er aš minna į aš meš oršinu lķfeldsneyti er vķsaš til eldsneytis sem framleitt er śr lķfręnu efni, śrgangi eša öšrum lķfmassa sem aflaš er į yfirborši jaršar meš endurnżjanlegum hętti og žį vķsaš til žess aš lķfręnt efni myndast viš ljóstillķfun ķ nįttśrunni meš aškomu sólarljóss, vatns og koltvķsżrings ķ andrśmsloftinu auk nęringarefna ķ jaršvegi.

Sjį einnig vefinn Lķfeldsneyti - hér

¹ Sjį töflu-1 bls.5 og töflu-3 bls.20
² Sjį lķnurit
³ Sjį ķ lok vištalsins viš Jóhannes Björn ķ Silfri Egils - hér eša hér


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Einar Vilhjálmsson

Höfundur

Einar Vilhjálmsson
Einar Vilhjálmsson

Mottó: Efling hins megnuga sjálfs.                   
e.vilhjálmsson@gmail.com
S. 896-7080 
Mannskepnan er mögnuð vera, man í sanskrít merkir hugur. Læt það versta alveg vera, veit þá mér ei brestur dugur. 081008

Myndaalbśm

Nżjustu myndir

  • Ásdís getur kastað 70m
  • HM London 2017  keppendur í úrslitum í spjótkasti kvenna
  • ásdís HM London 2017
  • HM Londom 2017 Spjótkast kvenna   forkeppni 6.ág.
  • Timian Innkaup ein glæra

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband